Kinietiškas pavadinimas: Gou Ci
Sueuropietintas pavadinimas: Goji (tariasi Godži)
Lotyniškas: Lycium barbarum, Lycium chinensis, dar literatūroje sutinkamas Symphoricarpos occidentalis, tačiau tai tik gimingas augalas. (Nepainioti su Raugerškiu – Berberum).
Pagal legendą, Šen Nunas, 2800 metų prieš mūsų erą išmokė žmonės naudotis maistinėmis ir gydomosiomis šio augalo savybėmis. Rašytiniuose kinų medicininiuose veikaluose pirmą kartą Goji uogos paminėtos prieš 1900 metų. Tai vienas stipriausių vaistinių augalų, per amžius vartojamas Kinijoje kaip organizmo ir imuniteto stiprinimo priemonė, gerinanti regėjimą, spermos gamybą ir kraujo apykaitą, saugo kepenis. Pagal tradicinės kinų medicinos augalų klasifikaciją, Goji uogų skonis saldus, o prigimtis neutrali, stiprina In energiją. Teigiamai veikia kepenis, plaučius ir inkstus.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino Goji uogų medicinines savybes. Jos turi antioksidantų, kovojančių su nepageidautinu saulės poveikiu odai ir naudingų vėžinių ligų profilaktikai, turi priešuždegiminį poveikį, teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, stiprina iminitetą, regėjimą (ypač kaip prieš gleukominė priemonė), stiprina nervų sistemą, gerina virškinimą ir tuštinimąsį, didina vaisingumą, lėtina senėjimą
Goji uogos turtingos šių medžiagų:
11 pagrindinių ir 22 papildomus mikroelementus (ypač turtingi geležimi, cinku ir variu)
18 amino rūgščių
6 būtinus vitaminus B1, B2, B6, E, C, A, D
8 polisacharidus ir 6 monosacharidus
5 nesočiąsias amino rūgštis
Beta sitosterolį
5 karotinoidus
Daugybę fenolių
Rekomenduojama dozė – 8-30g džiovintų uogų 1-2 kartus per dieną, arbatai – 20g stiklinei virinto vandens.
Pašalinio ir neigiamo poveikio nerasta.
2008 m. spalio 30 d., ketvirtadienis
2008 m. spalio 22 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)